Tai priklauso nuo Jūsų krosnies, bei kūrenimo įpročių.
        Užkraunami didelio ir vidutinio galingumo katilai yra jautrūs iš malkų degimo metu išsiskiriančiom dervom (jei tai nėra ketinis - sekcijinis katilas). Šios dervos yra rūgštinės ir ėsdina katilo sienelių metalą. Jei katilo sienelės nuolat aplipę dervomis, katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus, todėl labai svarbu kūrenant laikytis gamintojo nurodytų katilo darbo temperatūrinių režimų, kūrenti tik sausomis malkomis, ypač vengti neišdžiūvusių ąžuolo, beržo ir spygliuočių malkų kūrenimo. Tačiau dervos nesikondensuos net ir beržines bei ąžuolines ar spygliuočių malkas kūrenant, jei jos bus gerai išdžiovintos ir palaikoma aukšta - apie 75-80 laipsnių paties katilo temperatūra. Taigi, katilams tinka bet kokios tinkamai paruoštos malkos. Nuo malkų kaitrumo priklausys tik kaip dažnai jas reiks užkrauti, ir kokį jų kiekį sunaudosit. Mažiau kaitriomis eglinėmis ar drebulinėmis malkomis bus sunkiau pakelti šildymo sistemos temperatūrą. Tai pajusite per šalčius. Todėl patarimas galėtų būti toks: įsigykite kaitresnių malkų - kietųjų lapuočių ar beržo kūrenimui per šalčius ir pigesnių, kai pakanka tik prakurti ir šiek tiek pašildyti.
        Židinių sienelių neaušina vanduo, kaip katiluose, todėl ant jų dervos nesikondensuoja, tačiau jei židinys su stiklo durelėmis, jos aprūksta, kūrenant nepakankamai išdžiovintomis malkomis. Jeigu židinys atviro tipo taip pat  reikalingos pakankamo sausumo malkos, nes šlapios smarkiai rūksta ir  dalis dūmų gali pakliūti į kambarį. Taip  pat reikėtų vengti atvirus židinius kūrenti spygliuočių malkomis, kurios degdamos spragsi ir šaudo kibirkštis. Nors toks malkų spragsėjimas sukuria ypatingą jaukumą, bet iš židinio išlėkusios kibirkštys gali pradeginti grindis, kilimus ar net sukelti gaisrą.